- kniosterėti
- kniósterėti, -ėja (-ia), -ėjo (-ė) J žr. kniostelėti: 1. Vaikas pažadintas kniósterėjo Lzd. Barčienė, išgirdusi balsą vaikų, kniosterėjo, kėlės ir pamatė vaikus savo pusėj upės M.Valanč. Netrukus Ignotas kniosterėjo sykį, antrą sykį ir pagavo save jau snaudžiantį rš. 2. Abiem viena mintis į galvą kniósterėjo NdŽ. 3. BŽ523 nutuokti, sumoti: Pamačius tuoj knioster[ėj]au, ko tu ateini Vv.
Dictionary of the Lithuanian Language.